Pažintis su treneriu Šarūnu Stanioniu

2018 09 27

Pristatome naująją rubriką – pažintis su treneriu. Šioje rubrikoje susipažinsime su kiekvienu Nacionalinė krepšinio akademijoje dirbančiu treneriu. Sužinosime ką treneriai veikia laisvalaikiu, kuo svajojo būti užaugę bei ko labiausiai bijo. Pirmasis šioje rubrikoje buvo pakalbintas Šarūnas Stanionis, Nacionalinėje krepšinio akademijoje dirbantis jau 6-ąjį sezoną.

 

Šarūnai, kaip patekai ir kodėl nusprendei prisijungti prie Nacionalinės krepšinio akademijos?

NKA dirbu nuo pat įkurimo pradžios. Grupiokas , dabar kolega Dovydas Petraitis buvo darbo pokalbyje dėl patekimo į NKA, mokykla ieškojo jaunų, naujų trenerių, pakvietė prisijungti ir mane. Tuo metu dirbau asistentu Kauno Kolegijos krepšinio komandoje, norėjosi save išbandyti darbe su vaikais. Išbandymas pavyko, darbas patiko, šiemet pradedu jau 6-ąjį sezoną NKA.

 

Kuo vaikystėje svajojai būti užaugęs?

Kai man buvo 6-eri,  Kauno „Žalgiris“ laimėjo „Eurolygą“, tad kitos svajonės būti negalėjo – tapti krepšininku.

 

Kodėl Jums patinka dirbti su vaikais?

Vaikai pilni daug teigiamų emocijų, noro sportuoti ir visi turi tą svajonę, kurią aš turėjau vaikystėje. Man kaip jaunam treneriui yra didelis įvertinimas ir garbė, jog galiu prisidėti prie jų pirmųjų žingsnių krepšinio aikštelėje. Taip pat, aš galiu augti kartu su jais, vaikai auga krepšinio supratimo ir įgūdžių atžvilgiu, aš - kaip specialistas.

 

Kaip mėgstate pralesti savo laisvalaikį?

Žiūriu nemažai krepšinio rungtynių, bet kai norisi poilsio nuo krepšinio laisvalaikis persikelia į poilsį gamtoje, su draugais ar šeima, kur rami, graži aplinka ir galima pailsėti nuo triukšmo, su kuriuo treneris susiduria kiekvieną dieną. Taip pat esant galimybėms groju gitara, tai yra vienas geriausių atsipalaidavimo būdų.

 

Kas gyvenime Jums teikia didžiausia malonumą?

Matyti kaip tobulėja treniruojami vaikai, prisimenant kaip jie atrodė žengiant pirmuosius žingsnius krepšinio treniruotėse ir, žinoma, pergalės čempionatuose.

 

Dalykas, kurio labiausiai bijote?

Tarakonų ir kitų vabalų kol neįsitikinu, kad tai ne tarakonas.

 

Ir pabaigai, ką norėtum palinkėti savo auklėtiniams?

Kantrybės, noro ir ryžtingumo, nebijoti žaisti krepšinio rungtynių, nes krepšinis jiems yra didelis malonumas, o malonumas negali gąsdinti žmogaus.

Naujienų sąrašas