Interviu apie jaunųjų krepšininkų fizinį rengimą su Jurgiu Gurevičiumi
Esate dirbęs tiek su Lietuvos U16 rinktine, tiek su profesionaliais krepšininkais. Kuo labiausiai skiriasi jaunųjų talentų ir profesionalių sportininkų fizinis rengimas? Ko vaikai galėtų pasimokyti iš profesionalų?
Pagrindinis skirtumas – fizinio rengimo tikslai ir pats treniravimo procesas. Dirbant su jaunaisiais krepšininkais svarbiausia suformuoti tvirtą fizinį pagrindą, išmokyti taisyklingai judėti, lavinti koordinaciją, jėgą, greitį ir palaipsniui paruošti kūną didėjantiems fiziniams krūviams. Šiame amžiuje reikia galvoti ne tik apie šiandienos rezultatus, bet ir apie sportininko potencialą po penkerių ar dešimties metų.
Profesionalių krepšininkų fizinis rengimas yra gerokai labiau individualizuotas. Atsižvelgiama į žaidėjo poziciją, rungtynių minučių skaičių, traumų istoriją, individualias fizines savybes ir sezono etapą. Pagrindinis tikslas – ne tik gerinti fizines galimybes, bet ir išlaikyti aukštą darbingumą viso sezono metu.
Manau, kad svarbiausias dalykas, kurio jaunieji krepšininkai galėtų pasimokyti iš profesionalų, yra požiūris į kasdienį darbą ir disciplina. Profesionalumą parodo ne vien tai, kaip sunkiai sportininkas dirba treniruotėje, bet ir tai, kaip atsakingai rūpinasi miegu, mityba, atsistatymu bei kitomis kasdienėmis detalėmis. Būtent nuoseklumas ilgainiui sukuria didžiausią skirtumą.
Šiuolaikiniame krepšinyje vis daugiau dėmesio skiriama atletiniam pasirengimui. Ar pastebite, kad per pastaruosius metus pasikeitė jaunųjų krepšininkų fizinės galimybės? Kokias didžiausias jų silpnybes matote?
Manau, kad jaunųjų krepšininkų fizinis pasirengimas keičiasi. Šiandien vaikai turi gerokai daugiau galimybių susipažinti su fizinio rengimo metodikomis, anksčiau pradeda dirbti su fizinio rengimo treneriais ir daugiau dėmesio skiria atletinėms savybėms. Matome jaunų žaidėjų, kurie pasižymi tikrai geru greičiu, šoklumu ir jėga.
Tačiau kartu pastebiu ir kitą tendenciją – kartais siekiama kuo greičiau lavinti specifines fizines savybes, nors dar nėra pakankamai gerai išugdyti pagrindiniai judėjimo įgūdžiai.
Viena dažniausiai pasitaikančių silpnybių – nepakankama judesių kontrolė. Jaunieji krepšininkai gali aukštai pašokti ar greitai bėgti, tačiau ne visada geba efektyviai sustoti, pakeisti judėjimo kryptį ar taisyklingai nusileisti po šuolio. Taip pat neretai trūksta bendrosios jėgos, stabilumo ir koordinacijos.
Krepšinyje svarbu ne tik tai, kaip greitai sportininkas gali judėti, bet ir tai, kaip gerai geba kontroliuoti savo kūną. Todėl jaunųjų krepšininkų fiziniame rengime daugiau dėmesio skirčiau kokybiškam judėjimui ir visapusiškam atletiniam ugdymui, o ne vien rezultatams, pasiekiamiems atliekant fizinius testus.
Nemažai jaunųjų krepšininkų svajoja apie profesionalią karjerą. Kokias tris fizines savybes, jūsų nuomone, kiekvienas perspektyvus krepšininkas turėtų pradėti lavinti kuo anksčiau?
Išskirčiau tris pagrindines savybes: jėgą, greitį ir koordinaciją.
Pirmiausia – jėga. Tai yra daugelio kitų fizinių savybių pagrindas. Tinkamai ugdoma jėga padeda efektyviau bėgti, šokti, keisti judėjimo kryptį ir geriau kontroliuoti savo kūną. Jauname amžiuje jėgos lavinimas pirmiausia turėtų būti siejamas su taisyklinga judesių technika, kūno svorio pratimais ir palaipsniui didinamu krūviu, atsižvelgiant į sportininko brandą bei pasirengimą.
Antroji savybė – greitis. Šiuolaikiniame krepšinyje labai svarbūs pirmieji žingsniai, gebėjimas greitai įsibėgėti, sustoti ir pakeisti judėjimo kryptį. Tačiau greitį suprantu ne tik kaip gebėjimą greitai bėgti tiesia linija. Krepšininkui ypač svarbu greitai ir efektyviai judėti skirtingomis kryptimis bei reaguoti į žaidimo situacijas.
Trečioji – koordinacija ir judesių kontrolė. Tai gebėjimas valdyti savo kūną įvairiose situacijose, išlaikyti pusiausvyrą ir tiksliai atlikti judesius. Kuo geresni šie įgūdžiai, tuo lengviau ateityje lavinti sudėtingesnes fizines savybes.
Svarbiausia suprasti, kad visos šios savybės yra tarpusavyje susijusios. Jaunam krepšininkui nereikia kuo anksčiau tapti maksimaliai stipriam ar greitam. Jam svarbiausia susikurti tvirtą fizinį pagrindą, kuris leistų nuosekliai tobulėti visos sportinės karjeros metu.
Anksčiau pats 11 metų žaidėte krepšinį, o vėliau pasirinkote fizinio rengimo trenerio kelią. Kas paskatino priimti tokį sprendimą ir ar yra dalykų, kuriuos šiandien, turėdamas dabartines žinias, savo kaip žaidėjo karjeroje darytumėte kitaip?
Krepšinis mano gyvenime užėmė labai svarbią vietą. Per 11 metų, praleistų žaidžiant krepšinį, turėjau galimybę pažinti šį sportą iš žaidėjo perspektyvos. Ilgainiui pradėjau vis labiau domėtis ne tik pačiu krepšiniu, bet ir tuo, kaip veikia sportininko kūnas, nuo ko priklauso fizinis pajėgumas ir kaip tinkamas pasirengimas gali padėti siekti geresnių rezultatų. Būtent šis susidomėjimas paskatino mane pasirinkti fizinio rengimo trenerio kelią.
Žvelgdamas atgal, tikrai matau dalykų, kuriuos šiandien daryčiau kitaip. Pirmiausia, gerokai daugiau dėmesio skirčiau bendrajam fiziniam pasirengimui, judesių kokybei ir nuosekliam jėgos lavinimui. Taip pat atsakingiau žiūrėčiau į treniruočių krūvio planavimą ir atsistatymą.
Jaunystėje dažnai atrodo, kad kuo daugiau treniruosiesi, tuo geresnis žaidėjas tapsi. Tačiau dabar suprantu, kad svarbiausia ne treniruočių kiekis, o jų kokybė, nuoseklumas ir tinkamas krūvio paskirstymas.
Manau, kad žaidėjo patirtis šiandien man labai padeda dirbant treneriu.
Dėkojame NKA fizinio rengimo treneriui Jurgiui Gurevičiui už skirtą laiką, įžvalgas ir pasidalytą patirtį. Linkime sėkmės ugdant jaunuosius krepšininkus ir padedant jiems siekti užsibrėžtų tikslų tiek krepšinio aikštelėje, tiek už jos ribų!
Rungtynių nėra.
